Dažnai į mūsų klinikas atvežami pacientai su kosulio, fizinio krūvio netoleravimo, dusimo, alpimo simptomais. Norėdami padėti gyvūnams, turime nustatyti tikslią diagnozę ir skirti tikslingą gydymą, todėl mūsų klinikose yra atliekamos tokios kardiologinės procedūros kaip elektrokardiografija (EKG), echokardiografija bei širdies stimuliatoriaus implantavimas.
Elektrokardiografijos metu yra fiksuojami širdies elektriniai impulsai. Tyrimas yra neinvazyvus ir neskausmingas. Gyvūnui prie galūnių yra prijungiami davikliai, kurie fiksuoja širdies elektrinius impulsus. Esant šių impulsų pakitimams, gyvūno širdis gali susitraukinėti neritmiškai (aritmija). Impulsų pakitimai yra fiksuojami kardiografo ekrane. Esant patologijai (aritmijai ar infarktui), pagal gautus rezultatus galima nustatyti širdies patologijos kilmę ir tikslingai paskirti gydymą.
Nustačius patologinį širdies ritmą, kai širdis plaka per lėtai (esant bradiaritmijai; t. y. širdis plaka rečiau nei 50 kartų per minutę), vystosi kraujotakos nepakankamumas, t. y. organizmo ląstelės gauna per mažai deguonies. Esant tokiai situacijai, šeimininkai atveža gyvūną su vangumo ir sąmonės netekimo simptomais. Naudojant elektrokardiografijos tyrimo metodą ir aptikus bradiaritmiją, skiriamas gydymas. Visų pirma medikamentinis, jei simptomai tęsiasi – chirurginis. Medikamentiniam gydymui neduodant efekto yra dedamas širdies stimuliatoriaus implantas. Naudojantis šia procedūra, širdies ritmas yra atstatomas iki normalaus – 70–120 kartų per minutę.
Echokardiografija yra ultragarsinis tyrimo metodas, padedantis tiksliai įvertinti širdies struktūrinius ir funkcinius pakitimus. Tai yra viena iš išsamiausių diagnostinių priemonių kardiologijos srityje.
Šunims ir šeškams vienos dažniausių patologijų yra dilatacinė kardiomiopatija ir atrioventrikulinių vožtuvų nepakankamumas. Dilatacinės kardiomiopatijos metu širdies raumuo (miokardas) išsitempia ir susilpnėja gebėjimas varinėti kraują po visą organizmą. Atrioventrikulinių vožtuvų nepakankamumo metu dalis išstumiamo kraujo patenka ne į pagrindinę arteriją (aortą), o grįžta į prieširdį. Tai sukelia kraujospūdį plaučių kraujagyslėse ir gyvūnas dūsta. Šios patologijos dažniausiai sutinkamos vokiečių aviganiams, Labradoro retriveriams, dobermanų pinčeriams, vokiečių bokseriams, Jorkšyro terjerams, toiterjerams.
Katėms, skirtingai nei šunims, labiau būdingas yra širdies raumens sustorėjimas, vadinamas hipertrofine kardiomiopatija. Jos metu pakyla kraujo spaudimas, atsiranda dusulys, katė pradeda lekuoti (kvėpuoja praverta burna), gali atsirasti užpakalinių kojų silpnumas ar net paralyžius. Hipertrofinė kardiomiopatija dažniausiai diagnozuojama britų trumpaplaukiams, Meino meškėnams, sfinksams, egzotų veislės katėms.
Viena iš dažniausiai naudojamų profilaktinių kardioechoskopijos procedūrų yra vaisiaus širdies ritmo matavimas. Pagal gautus rezultatus sprendžiama, ar reikalinga atlikti Cezario pjūvio operaciją.
Jūsų augintinio širdelė plaka tik dėl Jūsų, todėl pasirūpinkite jos sveikata, ir gyvūnas Jums atsidėkos ilgalaike draugija.
