Jeigu augintinis tampa neramus, pradeda inkšti ar pastebite kitų elgesio pokyčių, tai ženklas, kad vertėtų kreiptis į veterinarą. Nors šeimininkai sprendimo ieško čia ir dabar, tiksliausia pagalba prasideda nuo aiškios diagnostikos ir nuoseklaus priežiūros plano. Šiandien vis dažniau jame vietos atsiranda ir švelnesnėms, organizmą tausojančioms priemonėms.
Praktika kaimyninėse šalyse rodo, kad dalis Europos veterinarų savo darbe naudoja įvairias komplementarias priemones. Pavyzdžiui, 2023 m. Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 85 proc. smulkiųjų gyvūnų veterinarų nurodė naudojantys natūropatiją arba komplementarius veterinarinius preparatus. Homeopatiniai veterinariniai preparatai nėra naujiena ir Lietuvoje. Pasak veterinarijos gydytojos ir klinikos „Siaurio Šnauceris“ bendrasavininkės Jurgitos Siaurienės, jų klinikoje šios priemonės, kaip organizmą tausojantis pasirinkimas šalia įprastų procedūrų, pasitelkiamos jau seniai. „Kaip papildoma priemonė šalia įprastų procedūrų, homeopatiniai preparatai mūsų klinikoje naudojami jau maždaug 15 metų. Žinoma, ūmioms situacijoms reikalingi greiti sprendimai, o vėliau jau galima ieškoti būdų, kaip į gyvūno kasdienę rutiną atsakingai įtraukti švelnesnių priemonių“, – sako J. Siaurienė.
Taiko skirtingais priežiūros etapais
J. Siaurienė prisimena, kad prieš daugiau nei dešimtmetį homeopatinių preparatų pasirinkimas Lietuvoje buvo labai ribotas. Šiandien jis gerokai platesnis – atsirado daugiau preparatų kategorijų, daugiau profesionalių mokymų ir literatūros. Klinika savęs nelaiko homeopatine, tačiau, pasak jos, kai kuriose situacijose papildomos priemonės įsilieja natūraliai – jos aptariamos kaip dalis bendro plano. Šeimininkui tai dažniausiai reiškia paprastą, žmogišką paaiškinimą, kam tokia priemonė skirta priežiūros kontekste. „Apytikriai vienam iš trijų mūsų pacientų homeopatinių veterinarinių vaistų naudojimą aptariame kaip dalį bendro priežiūros plano. Yra situacijų, kur tai nutinka dažniau, ypač kai kalbame apie kasdienės savijautos, komforto, judumo ar rutinos klausimus. Kartais papildomos homeopatinės priemonės įtraukiamos ir pabaigoje – kai gydymo planą norisi užbaigti tausojant organizmą“, – dalijasi J. Siaurienė.
Pasak gydytojos veterinarės, šeimininkų lūkesčiai labai skirtingi. Vieni aktyviai domisi alternatyvomis ir yra pasiruošę kantriai laukti rezultatų, kiti tikisi pokyčių iškart. Todėl konsultacijos metu svarbu pabrėžti, kad homeopatiniams vaistams suveikti dažnai reikia daugiau laiko, o greitesni rezultatai paprastai pasiekiami taikant įprastas veterinarines priemones. „Praktikoje pasitaiko, kad prie įvairių jau taikomų priemonių kažko lyg ir trūksta, o įtraukus homeopatinį preparatą po savaitės matai teigiamą dinamiką. Visada sąžiningai sakau – kartais taip nutinka, bet negalime tiksliai pasakyti, ar tai susiję būtent su ta priemone, ar tiesiog atėjo laikas pokyčiui“, – sako ji. Kad homeopatinės priemonės prasmingai įsilietų į kasdienę priežiūrą, J. Siaurienė su šeimininku iš anksto sudėlioja veiksmų seką – kokių veiksmų imtis iš karto, ką peržiūrėti po kelių dienų, kokius požymius stebėti namuose.
„Mūsų pacientai nekalba. Kartais net žmogui atrodo, kad skauda vienur, o iš tiesų priežastis – visai kitur. Taip ir su gyvūnais – geriau neduoti to, ko galbūt nereikia, ir nepersikrauti priemonėmis be aiškaus plano“, – akcentuoja J. Siaurienė. Pataria konsultuotis net ir dėl papildų Anot J. Siaurienės, būna etapų, kai augintinio organizmui prireikia papildomų „statybinių medžiagų“. Visgi atskiros maistinės medžiagos įtraukimas į augintinio kasdienybę turėtų būti aptariamas su gydytoju, suderinant su mityba ir augintinio aktyvumu. Tokie sprendimai nėra savarankiški – jie dera tik kaip dalis viso plano, kuriame sutariama, ką daro šeimininkas, ką stebi gydytojas ir kada grįžtama aptarti rezultatų.
„Papildai nėra tik atskiras produktas – tai rutinos dalis, kuriai reikalingas nuoseklumas. Jų paskyrimas taip pat turi būti kompleksinis ir individualus – būtent todėl net ir dėl pašaro papildų verta tartis su veterinaru ar veterinarijos vaistininku. Kartais reikalingas skirtingų papildų derinys, o kartais kaip tik – mažiau yra daugiau“, – pastebi J. Siaurienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad homeopatinius veterinarinius preparatus ir papildus vertėtų rinktis tik griežtai reglamentuotus tarptautiniu ir nacionaliniu mastu. Lietuvoje vienas tokių atstovų – „Biomedela“. Įmonė daugiau kaip dešimtmetį dirba su veterinarinės farmacijos ir pašarų papildų segmentu Baltijos šalyse, bendradarbiauja su tarptautiniais, Vokietijoje sukurtais prekių ženklais ir pabrėžia, kad produktai pateikiami tik teisėtais kanalais, laikantis veterinarinių produktų bei pašarų srities reglamentavimo.
Anot „Biomedelos“ atstovų, dėmesys kokybei prasideda nuo žaliavų atrankos ir gamybos standartų – taikomos griežtos kokybės sistemos, užtikrinamas atsekamumas ir sudėčių skaidrumas. Pašarų papildų linijose pirmenybė teikiama gerai toleruojamoms sudedamosioms, vengiant nereikalingų priedų, o dalis asortimento gamintojų renkasi ir ekologinius sertifikatus. Praktikoje tai reiškia paprastą rekomendaciją šeimininkams – rinktis tik legaliai registruotus veterinarinius produktus ar pašarų papildus, atidžiai skaityti pakuotės informacinį lapelį ir dėl vartojimo tartis su veterinarijos gydytoju ar vaistininku.
