Menu
Darbo laikas
I - V 9:00 - 20:00, VI - VII 9:00 - 17:00
I - V 14:00 - 15:00 gyd. konsiliumas
Mus rasite Kaune
I - V 9:00 - 20:00, VI - VII 9:00 - 17:00
I - V 14:00 - 15:00 gyd. konsiliumas
Išgirdus diagnozę vėžys, ne retam išslystų žemė iš po kojų, lyg išgirdus mirties nuosprendį. Ir išties, tai yra vienas klastingiausių ir sunkiausių susirgimų ne tik žmonių medicinoje, bet ir veterinarinėje medicinoje, ypač jei onkologinė liga nustatoma per vėlai, t.y. pažengusioje stadijoje. Onkologijoje ypatingai svarbu ankstyva diagnostika.
“Siaurio Šnaucerio” veterinarijos klinikos turi didesnę nei 30 metų patirtį gyvūnų onkologiniuose susirgimuose, vieni pirmųjų pradėjome taikyti chemoterapinį gydymą, pirmieji Baltijos šalyse sėkmingai pritaikėme nechirurginį mastocitomų gydymo metodą specialiais vaistais, nuolat ieškome naujausių gydymo metodų ir sėkmingai juos diegiame savo klinikose.
Terminas vėžys reiškia susirgimus, kuriems būdingas nekontroliuojamas ląstelių augimas/dalijimasis, dėl ko susidaro audinių sankaupa (navikas). Tiesa, kraujo onkologinis susirgimas nesuformuoja navikų. Vėžinės ląstelės auga greičiau nei įprastos ląstelės, gali plisti bet kur organizme ir jei nesiimama gydymo, plinta toliau.
Navikai gali būti nepiktybiniai arba piktybiniai (vėžiniai). Nepiktybiniai navikai didėja neįsiskverbdami ir neišplisdami į gretimus bei tolimesnius organus. Didėdami nepiktybiniai navikai gali spausti šalimais esantį organą ir taip sukelti sveikatos problemų. Dažniausiai jie sėkmingai pašalinami operacijos būdu, pakartotinai atauga retai. Nepiktybinio naviko ląstelės mažai kuo skiriasi nuo tų, iš kurių išsivystė, jos tik neįprastai išsidėsčiusios.
Piktybinių navikų ląstelės daug labiau skiriasi nuo sveikojo audinio ląstelių, iš kurių išsivystė: jos nesubrendusios, nevisiškai diferencijuotos. Naviko augimo pobūdis kitoks – ląstelės skverbiasi vis gilyn į organo, iš kurio išsivystė, audinį, įauga į gretimus organus. Pažeidžiama organų sandara, sutrinka jų veikla, atsiranda didelių sveikatos sutrikimų. Be to, piktybinio naviko ląstelės turi savybę atskilti nuo naviko ir limfos ar kraujo keliu išplisti į sritinius limfmazgius, kitus kūno organus neretai nutolusius nuo pirminio židinio. Pasiekusios naują vietą, šios ląstelės ten „prigyja“, dauginasi, susidaro nauji navikai, vadinami metastazėmis. Metastazės ypač sunkina ligos eigą.
Griežtos ribos tarp nepiktybinių ir piktybinių navikų nėra – kai kurie nepiktybiniai navikai gali virsti piktybiniais.
Nėra vieno atsakymo, kodėl kai kuriems augintiniams išsivysto vėžys. Maždaug vienas iš keturių šunų suserga vėžiu, beje, šis rodiklis panašus ir katėms. Vėžys yra viena iš dažniausių vyresnio amžiaus gyvūnų mirties priežasčių.
Gyvūno, kaip ir žmogaus, kūno audiniai sudaryti iš mažiausių struktūrinių dalelių – ląstelių. Vieno organo ląstelės skiriasi nuo kito organo ląstelių savo išvaizda bei atliekama funkcija, tačiau jų dalijimosi, dauginimosi procesai panašūs. Sveikų ląstelių dalijimasis vyksta tvarkingai, nes organizmas jį kontroliuoja. Kartais, veikiant kenksmingiems veiksniams (radiacija, cheminės medžiagos, hormonai arba infekcijos), kurio nors organo ląstelės ilgainiui pažeidžiamos taip, kad ima nebepaisyti organizmo kontrolės – nepaliaudamos dalijasi. Susidaro pakitusių ląstelių sankaupa – navikas.
Visi žinduoliai turi imuninės apsaugos priemones, kad būtų išvengta arba atitaisoma ląstelių žala. Tačiau šie apsauginiai mechanizmai nėra tobuli. Kai kurie turi savo gynybos defektų, todėl vėžiu sergama dažniau, nei tikėtasi. Kai kurie iš tų defektų yra prigimtiniai, pavyzdžiui, kai kurie grynaveisliai šunys turi paveldimą polinkį susirgti specifinėmis vėžio formomis. Kiti defektai atsiranda laikui bėgant. Kai kuriais atvejais apsauginiai mechanizmai negali susidoroti su pernelyg dideliu išorinių aplinkos veiksnių kiekiu.
Įvardinti konkrečius simptomus būtų išties sudėtinga, nes kiekvienos rūšies vėžys sukelia skirtingus simptomus, tačiau vienas iš akivaizdžiausių vėžio požymių yra darinys, kuris didėja. Darinys gali išopėti, kraujuoti ar sukelti kitokį fizinį diskomfortą. Tačiau kaip žinia, vėžys gali išsivystyti bet kurioje ląstelėje (net ir kraujo ląstelėje, kuomet susergama kraujo vėžiu) ir bet kurioje kūno vietoje, ne išimtis ir vidaus organai, kur išoriškai pastebėti neįmanoma, o simptomai pasireiškia ne iš karto. Vis dėlto yra keletas iškalbingų požymių, kurie signalizuoja apie galimai vėžinį susirgimą:
Veterinarijos gydytojas gali įtarti, kad Jūsų augintinis serga vėžiu, remiantis klinikiniais požymiais. Vėliau gali būti atliekami šie tyrimai pagal poreikį:
Veterinarijos klinikose “Siaurio Šnauceris” naviko tipui nustatyti atliekami citologiniai ir histopatologiniai (LABOKLIN) tyrimai, kurių pagalba galime tiksliai nustatyti vėžio rūšį. Kai kurie navikai gali būti tiksliai diagnozuojami citologiniais tyrimais, tačiau daugeliu atvejų reikia ištirti audinio biopsiją, kad būtų galima tiksliai ir patikimai diagnozuoti. Tokiais atvejais mėginį siunčiame į specializuotą, Vokietijoje esančią LABOKLIN laboratoriją veterinarijos patologo įvertinimui. Mikroskopinis audinių tyrimas vadinamas histopatologija. Histopatologijos ataskaitoje paprastai nurodoma, ar navikas yra gerybinis, ar piktybinis.
Mūsų klinikoje kraujo tyrimų pagalba galime ištirti šunų prostatos vėžinį žymenį cPSE.
Daugiausia piktybinių navikų kilę iš epitelinių ląstelių. Jie vadinami karcinoma. Kito tipo piktybiniai navikai, išsivystę ne iš epitelinių ląstelių, bet iš kremzlinio, kaulinio, riebalinio, raumeninio audinio ląstelių, kraujagyslių sienelių audinio ląstelių, vadinami kitaip – sarkomomis.
Ligos eiga, jos gydymas labai susiję su piktybinio naviko tipu, navikinių ląstelių diferenciacijos laipsniu bei vėžinio proceso išplitimu.
CHIRURGINIS – RADIKALUS NAVIKO ŠALINIMAS
Dažniausias vėžio gydymo būdas yra chirurginis naviko pašalinimas. Toks gydymo metodas yra veiksmingiausias tais atvejais, kai auglys turi aiškias ribas ir nėra metastazių kituose organuose ir limfiniuose mazguose. Chirurginis metodas yra visiškai netinkamas, kai pacientui nustatytas ne navikinio tipo vėžys (pvz. leukemija). Tokiais atvejais taikoma chemoterapija.
CHEMOTERAPIJA
Chemoterapija – tai onkologine liga sergančiojo gydymas specialiais vaistais, kurie slopina esminę vėžio ląstelių savybę – jų greitą, nekontroliuojamą dalijimąsi. Praradusios dauginimosi galimybę vėžio ląstelės žūva, navikas nebeauga. Šie vaistai, patekę į kraują, jo srovės nunešami į organizmo audinius ir tiesiogiai veikia navikines ląsteles. Labiausiai šių vaistų poveikiui jautrios greitai besidauginančios ląstelės. Kadangi vėžio ląstelės dauginasi ir auga daug greičiau nei normalios, sveikos organizmo ląstelės, jas vaistai nuo vėžio paveikia pirmiausia ir labiausiai. Tačiau ir sveikos organizmo ląstelės neišvengiamai pažeidžiamos, tik daug silpniau, todėl jos sugeba atsigauti. Svarbu paminėti, kad skirtingai nei žmonės, gyvūnai chemoterapiją ištveria kur kas lengviau ir šalutiniai poveikiai, tokie kaip vėmimas, plaukų slinkimas ir pan., pasireiškia labai silpnai arba išvis nepasireiškia.
Gyvūnų chemoterapija atliekama veterinarijos klinikoje, kurios metu į veną lašinami specialūs vaistai. Procedūra trunka 30 – 60 min. Po procedūros, gyvūnas paliekamas klinikos dienos stacionare, veterinarijos gydytojų priežiūroje, būklės stebėjimui. Gyvūnui taikant chemoterapinį gydymą, periodiškai atliekame kraujo dujų tyrimus, stebime vidaus organų biocheminius parametrus. Kiek chemoterapijos procedūrų prireiks vėžiui įveikti – veterinarijos gydytojas atsakys įvertinęs gautus citologinio ar histopatologinio tyrimo rezultatus. Tik žinant kiek yra pažengusi liga, gali būti parenkamas geriausią efektą duosiantis gydymo protokolas (procedūrų kiekis, tankis).
Chemoterapija dažniausiai naudojama kompleksiškai su chirurginiu gydymu norint sunaikinti makroskopiškai nestebimas vėžines ląsteles ir išvengti metastazių, arba pristabdyti likusio vėžinio audinio dauginimąsi nesant galimybei jo visiškai pašalinti (neturintis aiškių ribų).
Džiaugiamės būdami vieni pirmųjų Lietuvoje pradėję taikyti chemoterapinį gydymą, todėl esame sukaupę ilgametę patirtį. Gyvūnų chemoterapija veterinarijos klinikose “Siaurio Šnauceris” – jau daugelį metų gelbsti Jūsų augintinių gyvybes.
Mastocitoma gana dažnas odos ir poodžio vėžys, kuris negydomas arba uždelsus gali plisti į kitus organus – limfmazgius, blužnį, kepenis ar kaulų čiulpus. Mastocitoma diagnozuojama citologiškai iš darinio paėmus mėginį ir nėra būtina biopsija.
Yra keletas mastocitomos gydymo būdų, kurį gydytojas rekomenduoja individualiai kiekvienam pacientui:
Nepaprastai didžiuojamės būdami pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse sėkmingai pritaikę naujausią medikamentinį mastocitomos gydymo metodą.
Gydytojo onkologo konsultacija darbo dienomis | 40 € |
Gydytojo onkologo konsultacija savaitgalį ir šventinėmis dienomis | 50 € |
Pakartotinė apžiūra | 20 € |
Chemoterapijos 1 procedūra (kraujo tyrimai neįskaičiuoti) | 120– 250 € |
Abliacija | 100– 300 € |
Mastocitomos medikamentinis gydymas | nuo 450 € |
Pieno liaukos šalinimas | 90 – 160 € |
Totalus vienos pusės pieno liaukų šalinimas | 150 – 250 € |
Išoriškai matomų darinių šalinimas | 60 – 210 € |
Nurodytos preliminarios kainos. Konkreti kaina pateikiama įvertinus kiekvieno paciento atvejį individualiai
Ši istorija išties ypatinga ir išskirtinė ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių mastu.
8 metų mišrūnas Rikis į kliniką atvyko dėl darinio dešinėje kaklo pusėje. Iš darinio paimtas citologinis mėginys ir jau tą pačią dieną klinikos laboratorijoje patvirtinta diagnozė – mastocitoma.
Mastocitoma tai putliųjų ląstelių navikas. Šios rūšies navikai yra labai invaziniai, metastazuojantys ir dažniausiai pasireiškiantys apvaliųjų ląstelių navikai šunų organizme.
Todėl nepaprastai džiaugiamės ir didžiuojamės šiam pacientui pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse sėkmingai pritaikę naujausią medikamentinį mastocitomos gydymo metodą “Virbac” kompanijos preparatu. Vaistas suleistas į darinį suardo navikines ląsteles nepažeisdamas sveikų audinių. Šis gydymas gali būti taikomas diagnozavus mastocitomą, sarkomą ar melanomą.
Rikiui prireikė vienos injekcijos ir 3 mėnesių, kad visiškai pasveiktų. Džiaugiamės sėkmingu rezultatu!
12 metų labradoras Kingas į kliniką atvyko dėl staiga atsiradusio didelio (maždaug 8,5 cm) patinimo pilvo srityje. Iš darinio paimtas citologinis mėginys ir klinikos laboratorijoje patvirtinta diagnozė – mastocitoma. Primename, kad mastocitoma tai putliųjų ląstelių navikas.
Kingui pritaikėme naujausią medikamentinį mastocitomos gydymo metodą “Virbac” kompanijos preparatu. Vaistas suleistas į darinį suardo navikines ląsteles nepažeisdamas sveikų audinių. Šis gydymas gali būti taikomas diagnozavus mastocitomą, sarkomą ar melanomą.
Nuotraukoje matote kaip Kingo pilvas atrodo 55 dienos po gydymo – darinys išnykęs, tačiau reguliarių poprocedūrinių apžiūrų metu buvo pastebėta, kad darinio, dėl jo dydžio, visiškai panaikinti nepavyko, todėl suleista antroji preparato dozė, kuri sėkmingai šiuo metu naikina naviką.
Dalinamės 3,5 metų Mičo istorija.
Šis Džeko Raselo terjeras pas mus atkeliavo dėl įtartino darinio ant galinės kojos. Atlikus citologinį tyrimą, nustatyta diagnozė – mastocitoma (apvaliųjų ląstelių navikas). Ilgai nelaukus pradėtas gydymas – suleista speciali injekcija tiesiai į darinį, kuri, kaip matote iš nuotraukų, puikiai atliko savo “darbą” ir praėjus 30-iai dienų po vienintelės injekcijos jau galime džiaugtis visiškai sunaikintu naviku ir pasveikusiu šuneliu!
