Darbo laikas

I - V 9:00 - 20:00, VI - VII 9:00 - 17:00
I - V 14:00 - 15:00 gyd. konsiliumas

AUGINTINIŲ KARDIOLOGIJA

Kaip ir žmonių, taip ir augintinių širdelė yra vienas svarbiausių organų. Tai vienas stipriausių raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir aprūpinantis organizmą gyvybiškai svarbiu deguonimi ir maisto medžiagomis. Kaip bebūtų gaila, mūsų augintiniai, ypač kai kurios veislės, turi didesnį polinkį sirgti širdies ligomis, na, o kai širdies veikla pradeda trikti, kūnas siunčia tam tikrus signalus, į kuriuos privalu reaguoti ir gyvūną nuvežti pas veterinarijos gydytoją. Ne mažiau svarbi ir profilaktika, kurią atliekant reguliariai ligą galima sėkmingai suvaldyti arba laiku aptikus skirti gydymą ir suteikti gyvūnui kokybišką gyvenimą.

RŪPINKITĖS SAVO AUGINTINIO ŠIRDELE
Užsiregistruokite vizitui jau šiandien!

Arba paskambinkite mums +370 655 55818

Širdies ligų požymiai ir diagnostika

Širdies ligos, ypač ankstyvoje stadijoje, dažniausiai yra tylios ir nepasireiškiančios akivaizdžiais simptomais, tačiau jei Jūsų augintį kankina:

jau vertėtų susirūpinti ir neatidėlioti vizito pas veterinarijos gydytoją.

Norėdami padėti gyvūnams, turime nustatyti tikslią diagnozę ir skirti tikslingą gydymą, todėl mūsų klinikose yra atliekami tokie kardiologiniai tyrimai kaip:

  • elektrokardiografija (EKG);
  • echokardiografija (UG);
  • širdies rentgenas;
  • kraujo tyrimai – troponinas (širdies infarkto diagnostikai), elektrolitai, cholesterolis, trigliceridai, kraujo dujos.

Elektrokardiografijos metu yra fiksuojami širdies elektriniai impulsai. Tyrimas yra neinvazyvus ir neskausmingas. Gyvūnui prie galūnių yra prijungiami davikliai, kurie fiksuoja širdies elektrinius impulsus. Esant šių impulsų pakitimams, gyvūno širdis gali susitraukinėti neritmiškai (aritmija). Impulsų pakitimai yra fiksuojami kardiografo ekrane.

kardiologijos procedūros

Echokardiografija yra ultragarsinis tyrimo metodas, padedantis tiksliai įvertinti širdies struktūrinius ir funkcinius pakitimus. Tai yra viena iš išsamiausių diagnostinių priemonių kardiologijos srityje.

Esant poreikiui išmatuoti širdies dydį atliekamas širdies rentgenas.

Jauni šuniukai gali būti tiriami nuo 8 savaičių amžiaus, o fiksavus ūžesiuką, pakartotinai tikrinami 6 mėnesių.

Anksti aptikus nukrypimus, skiriame reguliarius vizitus kas 3-6 mėn., kurių metų galime stebėti progresą ir esant reikalui skirti gydymą, na, o esant diagnozuotai problemai – būtina kontrolė kas 1-2 mėn. iki būklė stabilizuosis.

Ilgametė darbo patirtis byloja, kad gyvūnui sulaukus 8-10 metų amžiaus, dažniausiai jau būna vienokių ar kitokių širdies problemų, todėl labai rekomenduojame kasmetinius profilaktinius širdies tyrimus.

Šunų širdies ligos

Širdies ligomis serga įvairaus amžiaus ir veislės šunys. Įgimtos širdies ligos pasitaiko bet kokios veislės ir bet kokio dydžio jauno amžiaus gyvūnams. Įgytos širdies ligos, daugeliu atveju degeneracinės širdies ligos, pasitaiko mažų ir vidutinių veislių šuniukams.

Bulmastifai, mastifai, bokseriai, dogai, dobermanų pinčeriai, Airių vilkogaudžiai, retriveriai, niufaundlendai, kokerspanieliai – tai veislės turinčios didesnį genetinį polinkį sirgti širdies ligomis, kurių dažniausiai pasitaikanti – šunų širdies nepakankamumas.

Šunų širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumo liga tai yra jau pažengusi širdies liga, kai sutrinka širdies gebėjimas varinėti kraują ir organizmui pradeda trūkti deguonies. Širdies nepakankamumas gali būti įgimtas arba įgytas. Įgimtas širdies nepakankamumas gali pasitaikyti bet kokios rūšies ir veislės gyvūnui, o įgytas širdies nepakankamumas dažniau sutinkamas didelių ar gigantinių veislių šunų tarpe (vokiečių aviganiai, niufaundlendai, bokseriai ir kt.). Nemažą įtaką šios ligos atsiradimui turi ir netinkamas, t.y. nereguliarus, per didelis fizinis krūvis. Didelė klaida yra, kai staiga nusprendžiama su dideliu, iš pažiūros pajėgiu, tačiau iki tol mažą fizinį aktyvumą turėjusiu augintiniu, pradėti intensyviai sportuoti, apkraunant jį per dideliu krūviu. Čia svarbu pradėti pamažu, stebint augintinio savijautą ir tik palaipsniui didinti krūvį, žinoma nepamirštant bent kartą metuose apsilankyti pas veterinarą išsamiai apžiūrai.

Širdies nepakankamumo liga, kaip ir dauguma širdies ligų, pačioje jos pradžioje dažniausiai nesukelia jokių nepageidaujamų simptomų, tačiau ligai progresuojant, keturkojį pradeda varginti:

  • kosulys;
  • padažnėjęs kvėpavimas;
  • fizinio krūvio netoleravimas.

Širdies nepakankamumo diagnostikoje nepamainomas yra širdies ultragarso tyrimas. Jo metu galime matyti širdies kameras, vožtuvų darbą, išsimatuoti miokardo storį, pamatyti degeneracinius pakitimus širdies kamerose, ko kitais diagnostiniais tyrimais negalime nustatyti.

Negydant širdies nepakankamumo, liga vystosi itin greitai, tad kyla didelis pavojus netekti mylimo augintinio, todėl kuo anksčiau aptiksime problemą, tuo didesnė tikimybė, jog ligą pavyks suvaldyti.

Šunų kardiomiopatija ir atrioventrikulinių vožtuvų nepakankamumas

Šunims vienos dažniausių patologijų yra dilatacinė kardiomiopatija ir atrioventrikulinių vožtuvų nepakankamumas. Sergant kardiomiopatija, širdies sienelių raumenys tampa ploni ir silpni, dėl to širdis negali normaliai susitraukinėti ir pablogėja kraujo apytaka.

Atrioventrikulinių vožtuvų nepakankamumo metu dalis išstumiamo kraujo patenka ne į pagrindinę arteriją (aortą), o grįžta į prieširdį. Tai sukelia kraujospūdį plaučių kraujagyslėse ir gyvūnas dūsta. Šios patologijos dažniausiai sutinkamos vokiečių aviganiams, labradoro retriveriams, dobermanų pinčeriams, vokiečių bokseriams, Jorkšyro terjerams, toiterjerams.

Mažų veislių šunų širdies ligos             

Mažų veislių šuniukams (Jorkšyro terjerai, rusų/anglų toiterjerai, špicai, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, kokerspanieliai, taksai) dažniausiai pasitaiko širdies vožtuvų sutrikimai, pvz. mitralinio vožtuvo liga, kai širdies raumuo lieka nepažeistas. Ligos simptomai:

  • kosulys;
  • padažnėjęs kvėpavimas;
  • fizinio krūvio netoleravimas;
  • širdies ūžesys;
  • pilvo apimties padidėjimas;
  • sąmonės praradimas/traukuliai;
  • skysčių kaupimasis plaučiuose/pilvo ertmėje.

Mitralinio vožtuvo liga yra lėtinė ir progresuoja lėtai, tad sergantis šuo ilgą laiką gali nerodyti jokių simptomų, tad labai rekomenduojame auginantiems aukščiau išvardintų veislių šeimininkams, savo šuniukus profilaktiškai tikrinti nuo 1 metų kas 12 mėnesių.

Širdies ligos, ypač pradžioje, dažniausiai yra tylios ir nepasireiškiančios akivaizdžiais simptomais, todėl norint prailginti augintinio (ypatingai turinčio polinkį sirgti širdies ligomis) kokybišką gyvenimą, būtina profilaktika – širdies tyrimai (širdies echoskopija, elektrokardiograma) kas 12 mėnesių.

Širdies stimuliatoriaus implantavimas

Kardiologinėmis diagnostinėmis priemonėmis nustačius patologinį širdies ritmą, kai širdis plaka per lėtai (esant bradiaritmijai, t. y. širdis plaka rečiau nei 50 kartų per minutę), vystosi kraujotakos nepakankamumas, todėl organizmo ląstelės gauna per mažai deguonies. Esant tokiai situacijai, šeimininkai atveža gyvūną su vangumo ir sąmonės netekimo simptomais. Atlikus elektrokardiografijos tyrimą ir aptikus bradiaritmiją, pirmiausia skiriamas medikamentinis gydymas. Medikamentiniam gydymui neduodant efekto, yra implantuojamas širdies stimuliatorius.

Naudojantis šia procedūra, širdies ritmas yra atstatomas iki normalaus – 70–120 kartų per minutę.

Širdies stimuliatorius sudarytas iš impulsų generatoriaus ir specializuotų laidų, vadinamų stimuliavimo laidais. Impulsų generatorius yra maždaug sidabrinio dolerio dydžio, tik storesnis, jame yra energijos tiekimas ir kompiuteris, kuris stebi ir kontroliuoja širdies ritmą. Laidai perduoda elektrinius impulsus abiem kryptimis tarp impulsų generatoriaus ir širdies, todėl impulsų generatorius „žino“, kada siųsti impulsą, o kada laukti.

Naminiams gyvūnams naudojami širdies stimuliatoriai yra tokie patys kaip ir žmonėms. Širdies stimuliatoriaus laidas dažniausiai vedamas per jungo veną dešinėje kaklo pusėje, žemyn į širdies vidų ir pritvirtinamas prie širdies sienelės. Kartais širdies stimuliatoriaus laidas gali būti įkištas per diafragmą ir pritvirtintas prie širdies išorės. Šis metodas daugiausia naudojamas katėms. Kai kurie šunys gali turėti vieną stimuliavimo laidą, o kiti gali turėti kelis stimuliavimo laidus, atsižvelgiant į širdies problemą ir paciento dydį. Naudojamo širdies stimuliatoriaus tipą, jo vietą ir stimuliatoriaus laidų skaičių sprendžia sistemą implantuojantis kardiologas. Jei laidas dedamas per jungo veną, impulsų generatorius dedamas į kišenę po oda – dažniausiai kaklo šone. Jei laidas dedamas per diafragmą, impulsų generatorius pritvirtinamas prie pilvo sienos vidinės pusės.

Po operacijos rekomenduojamas stacionarinis gydymas, kol širdies stimuliatorius ir laidas „gyja“ į savo vietas.  Jei nepasireiškia papildomos komplikacijos, po poros savaičių pilnai sureguliavus širdies ritmą, gyvūnas gali gyventi įprastą gyvenimą.

Esame vienintelė veterinarijos klinika Lietuvoje atliekanti šią operaciją. Pirmąjį širdies stimuliatorių implantavome prieš 6 metus.

Kačių širdies ligos

Kačių tarpe viena dažniausiai sutinkamų širdies ligų yra hipertrofinė kardiomiopatija (širdies raumens liga), kuomet širdies raumuo pradeda storėti ir mažinti vidinį širdies kamerų tūrį. Dažniausiai ši liga neturi jokios simptomatikos, o kai pasireiškia simptomai (tankus kvėpavimas, dusulys, užpakalinių kojų nusilpimas, visų keturių galūnių nusilpimas), gydymas dažniausiai būna neefektyvus. Genetiškai didesnį polinkį šiai ligai turi Meino meškėnai, Sfinksai, Britų trumpaplaukiai, Škotų nulėpausiai, Orientalų veislės atstovai.

Taip pat kačių tarpe nustatoma ir dilatacinė kardiomiopatija, kuomet širdies kamerų tūris padidėja, o širdies raumuo suplonėja. Jauniems, dažniausiai iki metų laiko, kačiukams su tam tikra simptomatika (kosulys, tankus kvėpavimas, lekavimas, fizinio krūvio netoleravimas, alpimas) nustatomos įgimtos širdies patologijos, tokios kaip prieširdžių pertvaros defektas, skilvelių pertvaros defektas, persistuojantis aortos latakas.

Tad auginantiems kates turinčias genetinį polinkį sirgti širdies ligomis ar vyresnio amžiaus kates, rekomenduojame kasmet profilaktiškai nuvykti pas veterinarą ir patikrinti širdelės būklę. Tyrimai (širdies elektrokardiograma, širdies ultragarsas) greiti ir augintiniui neskausmingi, o rezultatai neretu atveju gali būti gyvybiškai svarbūs.

Veterinarijos klinikose „Siaurio Šnauceris“ savo pacientų šeimininkams visada akcentuojame profilaktikos svarbą, kurios pagalba galime laiku aptikti problemą, taikyti efektyvų gydymą ir suteikti augintiniui kokybišką gyvenimą.

Specialistų komanda

Vytautas Siaurys

Vytautas Siaurys

Klinikų įkūrėjas, vet. gydytojas
Mentorius, gydytojas konsultantas gydymo klausimais
Jurgita Siauriene

Jurgita Siaurienė

Klinikų vadovė Vet. gydytoja
Specializacija: oftalmologija, akių chirurgija

Mantas Eitmanavičius

Vet. gydytojas
Specializacija: ortopedija-traumatologija, neurologija-neurochirurgija, radiologija

Rasa Ciparienė

Vet. gydytoja
Specializacija: onkologija, chirurgija, egzotiniai gyvūnai

Mindaugas Jachimavičius

Vet. gydytojas
Specializacija: ortopedija-traumatologija, nefrologija-hemodializė

Milda Gečiauskienė

Vet. gydytoja
Specializacija: Echoskopija, abdominalinė chirurgija

Greta Liaukevičiūtė

Vet. gydytoja
Specializacija: hemodializė, dermatologija, echoskopija, chirurgija
Žilvija Liutkutė

Žilvija Liutkutė

Vet. gydytoja
Specializacija: oftalmologija, neurologija, chirurgija

Inga Petrėnienė

Vet. gydytoja
Specializacija: egzotiniai gyvūnai, onkologija
Laura Budrikytė

Laura Budrikytė

Vet. gydytoja
Specializacija: oftalmologija
Miglė Sujetovaitė

Miglė Sujetovaitė

Vet. gydytoja
Specializacija: vidaus ligos, chirurgija
Marija Špečkauskaitė

Marija Špečkauskaitė

Vet. gydytoja
Specializacija: kardiologija
Minijus Montvila

Minijus Montvila

Vet. gydytojas
Specializacija: oftalmologija, neurologija
Ieva Kasradze

Ieva Kasradze

Vet. gydytoja
Miglė Tamakauskaitė

Miglė Tamakauskaitė

Vet. gydytoja
Ema Platužaitė

Ema Platužaitė

Vet. gydytoja
Specializacija: kardiologija, echoskopija
Vladas Šanturovas

Vladas Šanturovas

Vet. gydytojas
Rasa Rutėnaitė

Rasa Rutėnaitė

Vet. gydytoja
Valerija Makrickienė

Valerija Makrickienė

Vet. gydytoja
Specializacija: egzotiniai gyvūnai, vidaus ligos, laparoskopija
Rigoberta Jonušaitė

Rigoberta Jonušaitė

Vet. gydytoja laboratoriniam darbui
Ieva Djakovaitė

Ieva Djakovaitė

Laboratorijos darbuotoja
Jovita Eimantaiciene

Jovita Eitmanavičienė

Vet. gydytoja, administratorė
Dzeneta Levišauskiene

Dženeta Levišauskienė

Administratorė
Rūta Bagdonaitė

Rūta Bagdonaitė

Administratorė
Elita Vilpišauskaitė

Elita Vilpišauskaitė

Administratorė
Gerda Baguškaitė

Gerda Tirvė

Vyr. asistentė

Foto, video apie kliniką

Siųskite savo užklausas

Parašykite mums. Susisieksime su Jumis kaip galima greičiau.