AUGINTINIŲ KARDIOLOGIJA

Širdies ligomis serga įvairaus amžiaus ir veislės šunys. Įgimtos širdies ligos pasitaiko bet kokios veislės ir bet kokio dydžio jauno amžiaus gyvūnams. Įgytos širdies ligos, daugeliu atveju degeneracinės širdies ligos, pasitaiko mažų ir vidutinių veislių šuniukams.

Bulmastifai, mastifai, bokseriai, dogai, dobermanų pinčeriai, Airių vilkogaudžiai, retriveriai, niufaundlendai, kokerspanieliai – tai veislės turinčios didesnį genetinį polinkį sirgti širdies ligomis, kurių dažniausiai pasitaikanti – šunų širdies nepakankamumas.

Šunų širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumo liga tai yra jau pažengusi širdies liga, kai sutrinka širdies gebėjimas varinėti kraują ir organizmui pradeda trūkti deguonies. Širdies nepakankamumas gali būti įgimtas arba įgytas. Įgimtas širdies nepakankamumas gali pasitaikyti bet kokios rūšies ir veislės gyvūnui, o įgytas širdies nepakankamumas dažniau sutinkamas didelių ar gigantinių veislių šunų tarpe (vokiečių aviganiai, niufaundlendai, bokseriai ir kt.). Nemažą įtaką šios ligos atsiradimui turi ir netinkamas, t.y. nereguliarus, per didelis fizinis krūvis. Didelė klaida yra, kai staiga nusprendžiama su dideliu, iš pažiūros pajėgiu, tačiau iki tol mažą fizinį aktyvumą turėjusiu augintiniu, pradėti intensyviai sportuoti, apkraunant jį per dideliu krūviu. Čia svarbu pradėti pamažu, stebint augintinio savijautą ir tik palaipsniui didinti krūvį, žinoma nepamirštant bent kartą metuose apsilankyti pas veterinarą išsamiai apžiūrai.

Širdies nepakankamumo liga, kaip ir dauguma širdies ligų, pačioje jos pradžioje dažniausiai nesukelia jokių nepageidaujamų simptomų, tačiau ligai progresuojant, keturkojį pradeda varginti:

• kosulys;
• padažnėjęs kvėpavimas;
• fizinio krūvio netoleravimas.

Širdies nepakankamumo diagnostikoje nepamainomas yra širdies ultragarso tyrimas. Jo metu galime matyti širdies kameras, vožtuvų darbą, išsimatuoti miokardo storį, pamatyti degeneracinius pakitimus širdies kamerose, ko kitais diagnostiniais tyrimais negalime nustatyti.

Negydant širdies nepakankamumo, liga vystosi itin greitai, tad kyla didelis pavojus netekti mylimo augintinio, todėl kuo anksčiau aptiksime problemą, tuo didesnė tikimybė, jog ligą pavyks suvaldyti.

Šunų kardiomiopatija ir atrioventrikulinių vožtuvų nepakankamumas

Šunims vienos dažniausių patologijų yra dilatacinė kardiomiopatija ir atrioventrikulinių vožtuvų nepakankamumas. Sergant kardiomiopatija, širdies sienelių raumenys tampa ploni ir silpni, dėl to širdis negali normaliai susitraukinėti ir pablogėja kraujo apytaka.

Atrioventrikulinių vožtuvų nepakankamumo metu dalis išstumiamo kraujo patenka ne į pagrindinę arteriją (aortą), o grįžta į prieširdį. Tai sukelia kraujospūdį plaučių kraujagyslėse ir gyvūnas dūsta. Šios patologijos dažniausiai sutinkamos vokiečių aviganiams, labradoro retriveriams, dobermanų pinčeriams, vokiečių bokseriams, Jorkšyro terjerams, toiterjerams.

Mažų veislių šunų širdies ligos             

Mažų veislių šuniukams (Jorkšyro terjerai, rusų/anglų toiterjerai, špicai, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, kokerspanieliai, taksai) dažniausiai pasitaiko širdies vožtuvų sutrikimai, pvz. mitralinio vožtuvo liga, kai širdies raumuo lieka nepažeistas. Ligos simptomai:

• kosulys;
• padažnėjęs kvėpavimas;
• fizinio krūvio netoleravimas;
• širdies ūžesys;
• pilvo apimties padidėjimas;
• sąmonės praradimas/traukuliai;
• skysčių kaupimasis plaučiuose/pilvo ertmėje.

Mitralinio vožtuvo liga yra lėtinė ir progresuoja lėtai, tad sergantis šuo ilgą laiką gali nerodyti jokių simptomų, tad labai rekomenduojame auginantiems aukščiau išvardintų veislių šeimininkams, savo šuniukus profilaktiškai tikrinti nuo 1 metų kas 12 mėnesių.

Širdies ligos, ypač pradžioje, dažniausiai yra tylios ir nepasireiškiančios akivaizdžiais simptomais, todėl norint prailginti augintinio (ypatingai turinčio polinkį sirgti širdies ligomis) kokybišką gyvenimą, būtina profilaktika – širdies tyrimai (širdies echoskopija, elektrokardiograma) kas 12 mėnesių.