Sniegas ir šaltis gali sukelti rimtų nemalonumų augintiniui: ką būtina žinoti?

Praėjusią savaitę pradėjus snigti, didžiausi žiemos entuziastai išsitraukė roges ar slides ir patraukė į laukus ar ant kalno. Dažnas pasiėmė ir augintinį – tegu išsibėgioja ir išsidūksta. Bet veterinarijos gydytojas įspėja, kad sniegas, šaltis ir augintinis – ne visais atvejais tinkamas derinys.

Žiemą traumų tikimybė didesnė

Žinoma, viena, kai šuo visą laiką juda ir bėgioja – tada jis nesušals. „Visai kas kita, jei mažiukas čihuahua šokinėja nuo vienos kojytės ant kitos, kol jo šeimininkė su bičiule šnekasi, o lauke šaltukas spaudžia“, – sako veterinarijos klinikų „Siaurio Šnauceris“ įkūrėjas, gydytojas Vytautas Siaurys.

Taip drastiškai atšalus orui nevalia pamiršti, kad šuns vedžiojimas turi keistis – juk namuose mes net ir žiemą, būna, vaikštome trumpomis rankovėmis, bet susiruošę į lauką juk šiltai apsirengiame. O šuo iš 20 laipsnių šilumos staiga pakliūna į 10 laipsnių šaltį.

„Jo organizmui tai didžiulis stresas, todėl peršalimo ligų tikimybė gerokai išauga. Šaltyje reikėtų stengtis šuniuką kuo trumpiau vedžioti arba visą laiką leisti jam judėti. Tačiau ir judėti žiemą šuniui nėra taip lengva – smarkiai išauga sąnarių traumų ar raiščių patempimų tikimybė. Kaip slidu mums, taip slidu ir gyvūnui, tad vertėtų jį patausoti ir, jei slidu, kamuoliuko ar pagalio nemėtyti, nes bet kokios traumos gydymas bus ilgas ir kels diskomfortą“, – pastebi V. Siaurys.

Jis pasakoja, jog dažnai žmonės, manydami, kad daro gerą darbą, paspaudus itin dideliam šaltukui, voljere ar būdoje gyvenantį šunį kuriam laikui perkelia į šiltesnę patalpą. To daryti taip pat jokiu būdu negalima – jei gyvūnas gyvena lauke, ten jis ir turi likti, geriau jau pasistengti apšiltinti būdą, šiaudų paberti, kad ant plikos žemės negulėtų, bet vestis namo, kad ir laikinai, tikrai nerekomenduojama. Šuns organizmui tokia temperatūrų kaita sukels didžiulį stresą, ir ligos tikrai dažniau prisikabins. Geriau, pasak veterinaro, šaltesniu periodu koreguoti lauke gyvenančio šuns mitybą – duoti daugiau ėsti, tada augintinis ir nešals.

Rengti šunį, ar ne?

Siaurys taip pat pastebi, kad neretai namie mažesnių veislių šunims guolis padedamas šalia radiatoriaus, o tai – dar viena klaida. Šiltai prie radiatoriaus pagulėjęs šuniukas atėjus laikui išeis pasivaikščioti, o lauke – žiema, sniego iki pilvo, nors nugara ką tik šilo.

„Organizmas su tokiais temperatūrų skirtumais sunkiai taikstosi, dažnai tenka matyti, kaip šeimininkai, ieškodami išeities, savo gyvūną dar ir aprengia. Gal ir gerai, bet šiais laikais, kai kone 80 proc. šunų yra alergiški tegul ir su pačia didžiausia meile megztam ar pirktam rūbeliui, tai ne pats geriausias sprendimas. O jei vis tik nutarėte šunelį rengti, stebėkite ar jam nepasireiškia alergija, jis nesikaso tų vietų, kurios liečiasi su drabužėliu. Didelė tikimybė, kad sniego liks tarp drabužių ir šuns plauko, todėl geriau tegu jis nusipurto tą baltą gražiai krentančią snaigę“, – pataria V. Siaurys.

Taip pat žiemą dažnai kyla klausimas, o kaip su šuns maudymu? Geriau tai daryti ryte ar vakare? „Tik ryte ir geriausia savaitgalį, – atsako veterinarijos gydytojas. – Ryte išmaudžius būtina kuo daugiau su šunimi užsiimti, pažaisti, kai jis judės, kraujotaka bus aktyvi, kailis džius. Jei išmaudysite, kaip dažnai tenka girdėti, vakare ir paliksite nakčiai šunį išdžiūti, ryte jis bus drėgnas, o ir kaip jam išdžiūti, jei jis visą laiką gulėjo?“

Specialistas pataria visur ir visada vadovautis šeimininkiška logika ir nepulti prie kraštutinumų – dalis žmonių per šalčius mažų veislių šunų į lauką neveda visai, nes bijo, kad šie susirgs, o tai taip pat didžiulė klaida. Dėl tokio sprendimo sutrikdomas šuns tuštinimosi režimas, įgyti refleksai, nes gyvūnas priverstas gamtinius reikalus atlikti namuose, o tai itin negera praktika. Geriau tegu jis išbėga dviems minutėms ir greitai atlieka visus reikalus spaudžiant šaltukui, nei tuštinasi namuose.

Taip pat labai svarbu stebėti savo augintinį ir jei jis pradėjo trepsėti ar kandžioti savo kojas, patikrinkite – dažnai tarpupirščiuose susikaupia sniego gabaliukai ir šuniui sunku eiti, jam skauda, o ir atsiranda tikimybė pažeisti odą – būtinai sniegą pašalinkite.

Nagų bei pėdų traumos ir jų žala

Šeimininkas yra atsakingas už savo gyvūną ir privalo įvertinti aplinką, kurioje laiką leidžia jo šuo. Dažnai šviežiai pasnigus nesimato kokio sudaužyto butelio šukių, ir štai – trauma, paplūdusi kraujais pėda. Dar vienas pavojus – šąlant sniego paviršiuje susidaranti ledo plutelė. Gal ir smagu pažiūrėti, kaip jos paviršiumi smagiai laksto mažos veislės šuniukas, o štai didelis aviganis, labradoras ar kitos veislės atstovas tą plutelę, žinoma, pralauš ir grįš kraujuodamas – kiekvienas šuo turi daugiau ar mažiau išsivysčiusį rudimentinį pirštą, kuris, lūžtant sniego plutai, gali būti pažeidžiamas.

„Neretai šeimininkai leidžia augintiniams išsilaižyti žaizdas, nes juk sakoma, kad šuns seilėse gausu dezinfekcinių medžiagų. Gal ir taip, bet aš gana skeptiškai žiūriu į tokį „gydymosi“ būdą dėl kelių priežasčių. Pirma, šunys dažnai serga dantenų uždegimu, tad kalbėti apie liežuvio higieną turbūt neverta. Kita vertus, žaizda turi užsitraukti ir gražiai sugyti, šuo to nesupranta ir nuolat ją laižo, nuimdamas tą ploną sluoksnelį, kuris užsitraukė ant žaizdos, tad ir gijimas tampa komplikuotas. Panašiai yra ir su nago įtrūkimais, kurie dažniausiai pasitaiko būtent žiemą – nagas įskyla, ir tada būtina chirurgiškai pašalinti atskilusią dalį, neleisti pakliūti į žaizdą mikrobams. Šeimininkai rečiau atkreipia į tokias bėdas dėmesį, kol galiausiai dėl negydomo šuns nago ištinsta audiniai, ir pažeidžiamas sąnarys. Tada jau tenka šalinti“, – pasakoja Vytautas Siaurys.

Pasak jo, tokių nenumatytų išlaidų ir šuniui nemalonaus gydymo galima išvengti – tereikia reguliariai karpyti nagus. Tikimybė, kad skils tvarkingas, gražiai nukirptas nagas – labai nedidelė. Taigi, galima kartu su augintiniu mėgautis žiema bei išvengti traumų, tačiau reikia vadovautis sveiku protu, logika, o kilusius klausimus aptarti su specialistu.