Budintis gydytojas 24/7

Abiejose klinikose

Darbo laikas

I - V 9:00 - 20:00, VI - VII 9:00 - 17:00
I - V 14:00 - 15:00 gyd. konsiliumas

Veterinarijos gydytojas apie inovacijas augintinių gydyme: šiandien galimybės platesnės

Dažnai žmonės augintinį įsigyja spontaniškai – pamato mažą mielą šuniuką ir parsineša jį namo. Tačiau prieš prisiimant atsakomybę už gyvūną, kuris gyvens ne metus ir ne dvejus, o dešimtmetį ar daugiau, veterinarijos specialistai pataria pasidomėti rūšies ypatumais, ligomis, charakteriu. Tik atsakingai renkantis gyvūną ir įsivertinus galimybes vėliau neteks nusivilti.

Viena dažniausių augintinių turinčių žmonių problema – šunų ar kačių ligos, kurias ir diagnozuoti, ir gydyti sudėtinga, neretai ir brangu, o kai kuriais atvejais ligos visai nepagydomos. Tačiau, kaip pranešime žiniasklaidai pasakoja veterinarijos klinikų „Siaurio Šnauceris“ įkūrėjas, gydytojas veterinaras Vytautas Siaurys, šiandien inovacijos medicinoje padeda greitai ir tiksliai atrasti ligą, o jos gydymas tampa efektyvesnis.

„Vos prieš kelerius metus putliųjų ląstelių vėžys, dar vadinamas mastocitoma, buvo sudėtingas iššūkis tiek veterinarams, tiek pačiam gyvūnui, nes tekdavo chirurginiu būdu šalinti ne tik auglį, bet ir daug audinio aplink. O užtikrinti, kad pavyko pašalinti visas metastazes, beveik neįmanoma, išlieka tikimybė, kad auglys ataugs, teks operuoti vėl ir vėl. Dabar turime naują vaistą, kuris visiškai atsitiktinai buvo sukurtas iš Australijoje augančių uogų. Pakanka jo suleisti tiesiai į vėžio pažeistą vietą, ir po keturių savaičių auglys visiškai pasišalina“, – apie inovatyvų, sėkmingai klinikoje jau apie metus taikomą gydymą pasakoja V. Siaurys.

Gydytojas primena, kad jei glostydami šunį apčiuopiate neaiškius odos darinius, kiek panašius į karpas, apgamus ar papilomas, juos vertėtų parodyti veterinarijos gydytojui, kuris kilus įtarimui galės atlikti biopsiją arba patars stebėti, ar dariniai nedidėja. Pavyzdžiui, jei per mėnesį mažas dviejų milimetrų darinukas padidėja iki keturių milimetrų, būtina apsilankyti klinikoje dar kartą, nes gali būti, jog augintinis susirgo putliųjų ląstelių naviku, vadinamąja mastocitoma.

Vet gydytojas

Sąnariai protezuojami ne tik žmonėms

Smagu žaidžiant su augintiniu mėtyti jam kamuoliuką ar lėkštę, tačiau pastebite, kad ilgainiui šuniui sunku atsikelti, paėjęs ilgesnius atstumus jis pavargsta, pradeda šlubuoti, o į taip mylėtą kamuoliuką pradeda reaguoti vis vangiau? „Tokie simptomai jau signalizuoja, kad reikia specialisto apžiūros. Veterinaras, apčiuopęs, o jei reikia, ir atlikęs rentgenogramą, gali laiku nustatyti osteoartritus (lėtines ligas, pažeidžiančias sąnarinius paviršius), traumas ar įgimtas klubo, kelio, alkūnės sąnarių patologijas, tokias kaip displazija, sukeliančias gyvūnui skausmą bei diskomfortą. Sąnarių ligas gali lemti įvairūs faktoriai, tačiau yra keli esminiai – gyvūno dydis, amžius, sudėjimas, taip pat paveldimumas, gyvenimo sąlygos, mityba ir judėjimas. Visa tai tarpusavyje labai susiję“, – sako V. Siaurys.

Anot mediko, dar visai neseniai sąnario keitimo operacijos net ir žmogui buvo stebuklas, tad jis sako galintis tik pasidžiaugti, kad medicinai ir mokslui žengiant į priekį jau daugiau nei penkerius metus ir jo įkurtose klinikose atliekamos sąnarių keitimo operacijos šunims. Kol kas tai – vienintelės klinikos, kur teikiama ši paslauga.

„Anksčiau galėjome tik vaistais kuriam laikui palengvinti gyvūnui gyvenimą. Būdavo skaudu, kai atkeliauja didelis 8-10 metų šuo, kurio visi vidaus organai dar funkcionuoja puikiai, o sąnario pakitimai jau pažengę taip toli, kad supranti, jog nelabai turi, ką pasiūlyti, tik vaistus. Kartais dar operaciją, kurios metu pašalindavome didžiulį skausmą sukeliančias kaulines ataugas, bet jos gana greit ataugdavo. Matydami gyvūno kančią ir apatiją, šeimininkai priimdavo vienintelį įmanomą humanišką sprendimą – eutanaziją“, – motyvus, kodėl nutarė investuoti į ypač brangią ir vienintelę net Baltijos šalyse įrangą, dėsto V. Siaurys.

Šunų ir kačių katarakta jau pagydoma

Katarakta yra negalavimas, būdingas visų veislių ir dydžių šunims. Ligos eiga gana panaši į žmogaus susirgimą – akies lęšiukas ilgainiui netenka skaidrumo, o galiausiai tampa visiškai nepermatomas. Gyvūno akys pasidaro balzganos, regėjimas pradeda blogėti ir ilgainiui apankama. „Kataraktą gali sukelti dėl traumos atsiradęs negydytas akies uždegimas, cukrinis diabetas arba tiesiog senatvė. Labai baimintis šios ligos nebereikia, nes ji jau gana sėkmingai diagnozuojama ir jau ketverius metus mūsų klinikose operuojama. Operacijos metu per trijų milimetrų pjūvį akyje įdedamas naujas lęšiukas ir galima tikėtis, kad gyvūno regėjimas pagerės, pakis ir jo gyvenimo kokybė – vėl pradėjęs matyti stalą, kėdes ar kitas kliūtis augintinis daugiau judės, gyvenimas įgaus kitų spalvų“, – sako veterinarijos gydytojas. Beje, V. Siaurys pasakoja, kad remiantis JAV atliktų tyrimų rezultatais nustatyta, jog šunys vis dėlto mato spalvas, nors jos skiriasi nuo matomų žmogaus. Keturkojų regėjimas panašus į žmonių, turinčių daltonizmą, kai neskiriamos, pavyzdžiui, žalia ir raudona spalvos. Šunys nėra trumparegiai, bet turi vienodai gerai matyti judantį daiktą tamsoje ir šviesoje, o taip pat jie geriau mato judantį, o ne stovintį objektą.

Parašykite mums. Susisieksime su Jumis kaip galima greičiau.