Budintis gydytojas 24/7

Abiejose klinikose

Darbo laikas

I - V 9:00 - 20:00, VI - VII 9:00 - 17:00
I - V 14:00 - 15:00 gyd. konsiliumas

Veterinaras: augintiniui susirgus šeimininkai pinigų prašo netaupyti, o gyvūną išgydžius neretai mokėti atsisako

Vet gydytojasDažnai prieš įsigydami augintinį nesusimąstome, kiek gali kainuoti gyvūno priežiūra: maistas, žaislai, guolis ir ne mažiau svarbios profilaktinės veterinaro paslaugos – skiepai, vaistai nuo erkių ir kirmėlių. O atsitikus bėdai ir gyvūnui susirgus, veterinarijos klinikoje gali tekti pakloti iš tiesų didelius pinigus, tačiau ir tai negarantuos, kad augintinis pasveiks. Gyvūnai – patys sunkiausi pacientai, nes negali pasakyti, kur jiems skauda, pasiskųsti, kad prasčiau girdėti ar matyti pradėjo. Šuo, katė, šeškas ar bet koks kitas namuose augantis gyvūnėlis yra visiškai priklausomas nuo šeimininko supratingumo ir pastabumo. „Kad ir kaip būtų gaila, dažnai į kliniką sunegalavusį gyvūnėlį atvežęs šeimininkas apie ligos pradžią pameluoja. Kartais jam tiesiog gėda, kad nesusivaldė ir po kojomis pasipainiojusį šuniuką paspyrė, o šiam kaip tyčia vidinis kraujavimas prasidėjo. Kartais tiesiog nepastebi, kad į svečius nusivežtas šuo, tarkim, žiurkių nuodų užėdė“, – pasakoja veterinarijos gydytojas Vytautas Siaurys. Tada, anot jo, tenka tiesiog spėlioti, ir nors visi požymiai rodo, kad tai – apsinuodijimas, šeimininkas kategoriškai neigia tokią galimybę. „Ir štai praėjus trims dienoms, kai gyvūnas jau išvargęs nuo ilgos ligos, staiga atbėga tas žmogelis ir rėkia: „Tai juk žmona buvo pas uošvius nusivežusi, o ten žiurkes naikino.“ Viskas iš karto tampa aišku, tačiau tų trijų prarastų dienų labai gaila, nes ir gyvūnas prasikankino, ir sąskaita už gydymą gerokai išaugo“, – sako veterinaras. Jis pastebi, kad atsitikus nelaimei, tarkim, jei gyvūnas pakliuvo po automobilio ratais, supanikavę žmonės reikalauja paties geriausio gydymo, kad ir kiek tai kainuotų. Per savo 35 m. darbo patirtį V. Siaurys sako jau puikiai mokantis numatyti, kokie dažniausiai bus sužalojimai, tačiau gydyti aklai nelinkęs – atlieka išsamesnius tyrimus, kad, nustatęs tikslią diagnozę, žinotų, ko tikėtis, kokia bus tolesnė augintinio gyvenimo kokybė, kiek laiko truks gydymas, reabilitacija.

Pamačius sąskaitą – bandymai išsisukti

Ilgametė darbo patirtis medikui pasufleravo, kad tikslesnė diagnozė, reiškia, greitesnis bei tikslingesnis gydymas, greičiau nustatoma pasitelkus šiuolaikines technologijas. Taip dviejose Kaune įsikūrusiose „Šnaucerio“ klinikose pradėjo rastis vis daugiau šiuolaikiškos aparatūros. Jei yra poreikis, gyvūnui čia bus atlikta kataraktos operacija, inkstų hemodializė, įstatytas kardiostimuliatorius arba atlikti molekuliniai tyrimai. „Mums visa tai labai padeda diagnozuojant ligą, traumą ar bet kokį kitą negalavimą. Logiška, tokie tyrimai ir kainuoja brangiau. Juk viena, kai veterinaras, čiuopdamas šunį ar katę, spėja ligą, o kita, kai gali padaryti echoskopiją, rentgeną ar kitus tyrimus. Tiesa, neretai pamatęs kelis šimtus eurų siekiančias gydymo išlaidas, gyvūno šeimininkas pradeda abejoti. Neva, kam reikėjo tos ar kitos procedūros, o dažnai mokėti ir visai atsisako, nors atvežęs kritinės būklės augintinį maldavo galbėti jo gyvybę bet kokia kaina“, – pasakoja medikas. Jis sako suprantantis, kad žmonėms tyrimai tikrai gali atrodyti nebūtini, nors veterinarui jie suteikė daug reikalingos informacijos. Tad jau kurį laiką V. Siaurio vadovaujamoje klinikoje prieš kiekvieną procedūrą augintinio savininkui yra pasakoma, kokia jos kaina ir kodėl ją reikia atlikti. Jei žmogus pasirašo, kad sutinka – tyrimai atliekami, jei ne – gyvūnas gydomas pagal simptomus, o ne remiantis tyrimų rezultatais.

Liūtė namuose – normalus dalykas

V. Siaurys veterinarijos gydytoju-chirurgu kadaise dirbo Lietuvos zoologijos sode Kaune, čia teko ir gyvates, ir raganosius gydyti, o įgyta patirtis buvo ir naudinga, ir smagi. Jis šypsodamasis prisimena, kaip dar sovietiniais laikais teko viešuoju transportu krepšyje kelių mėnesių liūtės mažylę namo vežiotis – motina palikuonę maitinti atsisakė, tad Vytautas, pasimelžęs ožką, jos pieną sumaišydavo su grietinėle ir namuose ar darbe šiuo mišiniu kas dvi valandas liūtukę maitindavo. „Seni laikai buvo – važiuoju autobusu, krepšyje kažkas riaumoja, o aš rimtu veidu apsimetu, kad nieko nevyksta“, – kvatoja Vytautas ir sako, kad vėliau, jau nebedirbdamas zoologijos sode, dažnai aplankydavo savo augintinę. Veterinaras pamena ir atvejį, kai, jau vadovaudamas savo klinikai, padėjo niekaip apsiparšiuoti negalinčiai Vietnamo kiaulei. „Su gydytojų pagalba gimę paršeliai iškart pasileisdavo kūliais po kliniką – labai gyvybingi pasitaikė, o ir ne vienas jų ten buvo. Tad dalis komandos padėjo mamai, kiti dirbo itin judrių naujagimių auklėmis“, – šypsosi V. Siaurys.

Kada BŪTINA kreiptis į veterinarijos kliniką nedelsiant

Jei jūsų augintiniui staiga pasireiškė kuris nors vienas iš toliau minimų požymių – delsti nevalia, pas medikus būtina vykti iškart, nepaisant to, dabar diena ar naktis. Nuo šių veiksmų priklausys, ar pavyks išgelbėti jūsų augintinį. Tai yra trauminis sužalojimas, pavyzdžiui, jei gyvūnas buvo partrenktas automobilio, jei vemia krauju, kraujo pastebite šlapime ar išmatose, jei augintinis vemia ir / ar viduriuoja daugiau kaip 24 valandas, patiria šlapinimosi ir tuštinimosi sunkumų. Taip pat, jei neseniai buvo įsivėlęs į peštynes su kitu šunumi, kate ar laukiniu gyvūnu, patiria kvėpavimo sunkumų, čiuopiant jaučiate, kad gyvūno pilvas išsipūtęs, kietas. Jei augintinį kankina priepuoliai, arba jis patyrė akių sužeidimą, nebesugeba stovėti, spaudžia galvą, trinasi į sieną, yra pasimetęs ar nesiorientuoja aplinkoje.

Parašykite mums. Susisieksime su Jumis kaip galima greičiau.